slėgti

slė̃gti, slẽgia, -ė Š, Rtr, NdŽ, DŽ¹, slė́gti, -ia (slẽgia DŽ), -ė (-o) K, Š, NdŽ, LD341(Krš, Škn, Vlkv, Brž, Ds); L 1. tr. R, N spausti sunkumu iš viršaus: Sloginu, slegiu, prispaudžiu SD378. Akėčias slė́gia, kab anos nešokinėtų Ker. Jis vežė nuo žardo nukarštus linus, vertė į marką ir slėgė akmenimis J.Avyž. Kopūstų nereikia slėgti kalkiniais akmenimis ir geležiniais daiktais, nes gali sugesti rš. Sūrį slė́gė su akmenimis, kad išrūgos išbėgtų Kv. Sunkus tas [drėgnas] oras, rods, ka tavi kas slė́ga Krš. Oi slegia mane sunki žemelė, oi spaudžia mane šaltos lentelės! KrvD124. Pilka žemelė slegia širdelę – negaliu kvėpuoti LTR(Čb). Slegiant paviršiaus sluoksniams, tuštumos įgriūna, ir susidaro karstai sp. | prk.: Sunkūs pilki debesys slėgė eglių viršūnes J.Balt. Tamsi naktis slėgia žemę rš. Kūrybos tikslas – kelti žmogų į aukštybes, bet ne prie žemės slėgti P.Vaičiūn. ^ Svetima bėda pečių neslegia LTR(Srd). ║ glaudžiai apstojus spausti: O kad ejo, minios jį slėgė Ch¹Luk8,42. ║ jėga veikiant, spausti, tankinti, daryti mažesnio tūrio: Slegiamų dujų temperatūra kyla rš. ║ refl. netekti purumo, spaustis: Sniegas mernas slėgiasi žemyn J. 2. tr. Jz, Sd, Vkš spaudžiant gaminti, formuoti: Sušildysim varškės, šiandie sūrį slėgsim Skrb. Sklesčiai sūriuo slė́gti Grd. Sūrį slėgti N. Slėgtóji anglis NdŽ. | refl.: Padėk sūrį, ir tegu slegias Ds. ║ dėti ilgesniam laikymui, iš viršaus prispaudžiant: Slydokai yr valgomys, rudenė[je] auga tiltais, i anus slė́ga Pln. Kamaroje laikė daržų vaisius, batvinius, kopūstus ir kitas žalesas, žiemai reikalingas, grybus slėgtus S.Dauk. Slėgtos kopūstų galvos atsto[ja] agurklus raugintus Šts. 3. tr. sloginti, spausti, sunkinti: Slėgutis slegiąs žmonis nakties laike par miegą Sln. Kai tiktai aukštynaikas atsigulęs pradedu snausti, tujau ima muni slėgis slė́gti Vkš. Šiąnakt mane slėgė N. Slė́ga muni toks oras, dvesu Pvn. Miegas slė́gia – turėtų ažlyt Ut. Miegas slẽgia in vargo (prieš vargą) Klt. Ta šiluma tokia sunki, ant daikto slẽgia Skr. 4. tr. prk. neduoti ramybės, kankinti: Daugel nuodėmių slegia mano sąžinę, daug pikto esu daręs žmonėms V.Krėv. Tos pačios raudos krūtinę slėgs, ir ašaros riedės B.Sruog. Širdy jaučiau skausmą ir sunkumą: tarsi didelė našta slėgė krūtinę J.Bil. Visus slėgė negera nuojauta A.Vencl. Ją ypač slėgė jo sekiojantis žvilgsnis, niūrus uždarumas J.Avyž. Domas matė, kad Račiūnas kenčia, kad jo tėvų ir draugų mirtis jį sunkiai tebeslegia J.Marc. Jaunas autorius veržiasi iš jį slegiančios aplinkos į kovą dėl laisvės, dėl šviesesnės ateities rš. Liūdnų minčių slegiamas, nulingavau namo rš. Sunkinanti a slegianti griekai LKGII315(WP45).

slegiamaĩ adv.: Popietės tyla mieste ją veikė slegiamai J.Dov.

5. tr. prk. engti, varginti: Darbo žmones slėgė nepakeliami mokesčiai (sov.) rš. Dideli vargai slėgė mus LzP. Ilgai slėgta liaudis pirmą kartą tvirtai pareiškė savo norą gyventi laisvai A.Vencl. Badas skaudžiai slėgė visą žemę Skv1Moz43,1. Nedaleidė, kad kas slėgtų juos Ch1Krn16,21. 6. intr. smogti, suduoti: Tep slėgė į tuštimą, kad negalėjau iki kažin kol atsikvapstyt Rdm. ║ daužti: Pranuli, slẽgiam pautais! Mtl. 7. tr. SD370 prk. stengtis užgniaužti, slopinti: Visi širdies sopuliai, lig šiol slepiami ir slegiami, veržės dabar viršun J.Bil.

◊ sū́rį slė̃gti Erž, Krš toks vaikų žaidimas (virsdami gulasi vienas ant kito): Na, vaikai, sū́rį slė́giam! Alk.

\ slėgti; antslėgti; apslėgti; atslėgti; įslėgti; išslėgti; nuslėgti; paslėgti; praslėgti; prislėgti; suslėgti; užslėgti